Renkantis pirmą siuvimo mašiną svarbu ne funkcijų skaičius, o jos konstrukcija, patikimumas ir tai, ką planuojate...
Kaip išsirinkti siuvimo mašiną? Išsamus pirkimo gidas
Kaip išsirinkti siuvimo mašiną?
Pirmos siuvimo mašinos pasirinkimas dažnai atrodo sudėtingesnis, nei yra iš tikrųjų. Modelių daug, kainos skiriasi kelis kartus, o techniniuose aprašymuose gausu funkcijų ir terminų, kurie pradedančiajam ne visada ką nors sako. Svarbiausia suprasti vieną dalyką: pirma siuvimo mašina neturi būti nei pati pigiausia, nei pati brangiausia. Ji turi atitikti tai, ką iš tikrųjų planuojate siūti.
Nuo ko pradėti renkantis?
Pirmiausia pagalvokite, kam mašina bus naudojama dažniausiai. Jei planuojate trumpinti kelnes, taisyti drabužius, siūti užuolaidas, pagalvėles, patalynę ar paprastus gaminius iš medvilnės, dažniausiai visiškai pakanka paprastos buitinės siuvimo mašinos su pagrindinėmis siūlėmis.
Jei norėsite siūti trikotažą, tamprius audinius, sportinius drabužius ar apatinius, verta atkreipti dėmesį į mašinos darbą su elastingais audiniais ir jai tinkamas siūles bei pėdeles. Vėliau gali praversti ir overlokas, tačiau pirmai pažinčiai su siuvimu jis nėra būtinas.
O kaip dėl džinso ir storų audinių?
Dažnai pasitaiko klaidingas įsitikinimas, kad storesniam audiniui būtinai reikia labai galingos specialios buitinės mašinos. Iš tikrųjų dauguma ne pačių pigiausių buitinių siuvimo mašinų gali pasiūti kelis džinso sluoksnius ir kitus gana storus audinius. Jų variklių galia dažnai būna panaši, todėl vien vatų skaičius nėra geras kriterijus sprendžiant, kaip mašina siūs.
Visai kita situacija, jei nuolat bus dirbama tik su sunkiais audiniais, daugybe sluoksnių, oda, baldų tekstile ar panašiais darbais. Tada svarbi tampa ne vien variklio galia, bet visa mašinos konstrukcija, audinio transportavimas ir jos paskirtis. Tokiu atveju jau verta žiūrėti į modelius su viršutiniu audinio transportavimu, o intensyviam darbui kartais racionalesnis pasirinkimas gali būti net pramoninė siuvimo mašina.
Mechaninė ar kompiuterizuota siuvimo mašina?
Tai vienas dažniausių klausimų. Abi mašinos atlieka tą patį pagrindinį darbą – siuva, tačiau jų valdymo principas skiriasi.
![]() Mechaninės mašinos pavyzdys – Bernette b05 Crafter |
![]() Kompiuterizuotos mašinos pavyzdys – Bernette b38 |
Mechaninė siuvimo mašina
Mechaninėje mašinoje siūlė, jos ilgis, plotis ir kiti nustatymai daugiausia parenkami ratukais, svirtimis ir mechaniniais mazgais. Paprasčiau tariant, pasukus ratuką ar perjungus svirtį mechaniškai pakeičiamas tam tikras mašinos nustatymas. Tokios mašinos paprastai lengvai suprantamos, turi mažiau papildomų funkcijų, dažnai kainuoja mažiau ir tinka žmogui, kuriam reikia pagrindinių siuvimo galimybių.
Kompiuterizuota siuvimo mašina
Kompiuterizuotoje mašinoje dalį mechanizmų valdo elektronika ir mikroprocesorius. Siūlė pasirenkama mygtukais, dažnai rodoma ekrane, o pati mašina gali pasiūlyti arba automatiškai nustatyti tinkamą siūlės ilgį, plotį ir kitus parametrus.
Tokiose mašinose dažniau sutinkamas didesnis siūlių pasirinkimas, greičio ribojimas, adatos sustabdymas viršuje arba apačioje, automatinis siūlo nukirpimas ir kitos darbą palengvinančios funkcijos. Svarbu suprasti, kad kompiuterizuota mašina nebūtinai yra sunkesnė pradedančiajam. Kartais net priešingai – elektronika dalį nustatymų padaro už žmogų.
Taip pat klaidinga manyti, kad automatinę sagos kilpą turi tik kompiuterizuotos mašinos. Automatinė sagos kilpa gali būti ir mechaninėje, ir kompiuterizuotoje mašinoje. Tai konkretaus modelio funkcija.
Horizontali ar vertikali šaudyklė?
Tai dar vienas svarbus konstrukcinis skirtumas, kurį verta suprasti prieš perkant. Buitinėse siuvimo mašinose dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės sistemos – horizontali ir vertikali šaudyklė.
Horizontali šaudyklė
Horizontalioje sistemoje ritė įdedama iš viršaus, dažniausiai po permatomu dangteliu. Ritę paprasta įdėti, per dangtelį dažnai matyti, kiek liko apatinio siūlo, o pati sistema paprastai dirba tyliai ir tolygiai. Pradedančiajam tai dažniausiai labai patogus sprendimas.
Yra ir minusų: horizontalios šaudyklės mašinose dažniausiai turi būti naudojamos tik plastikinės ritės, apatinio siūlo įtempimą reguliuoti paprastai sudėtingiau nei vertikalioje sistemoje, o ritės laikiklis gali būti jautresnis mechaniniam pažeidimui.
Vertikali šaudyklė
Vertikalioje sistemoje ritė dedama į atskirą ritės dėklą, kuris įstatomas į šaudyklę. Tai seniai naudojama ir gerai išbandyta konstrukcija. Jos privalumai – paprasta mechanika, lengvesnis apatinio siūlo įtempimo reguliavimas ir patogesnis priėjimas aptarnaujant.
Trūkumai irgi gana aiškūs: ritę įdėti šiek tiek sudėtingiau, dažniausiai nematyti, kiek liko apatinio siūlo, o kai kurios tokios sistemos gali dirbti garsiau nei horizontali šaudyklė. Abi sistemos gali siūti puikiai. Horizontali šaudyklė dažniausiai patogesnė kasdieniam naudojimui, o vertikali – paprastesnė reguliuoti ir aptarnauti.
Kiek siūlių iš tikrųjų reikia?
Ant dėžutės skaičius „100 siūlių“ atrodo geriau nei „20 siūlių“, tačiau praktiškai dauguma žmonių nuolat naudoja tik nedidelę jų dalį: tiesią siūlę, zigzagą, kelias elastines siūles, krašto apdailos siūles, sagos kilpą ir kartais kelias dekoratyvines siūles.
Gerai veikianti mašina su 10–20 naudingų siūlių dažnai yra geresnis pasirinkimas nei prastesnės konstrukcijos mašina su 200 siūlių, kurių didžiosios dalies niekada nepanaudosite.
Kokios funkcijos pradedančiajam iš tikrųjų naudingos?
Greitis yra vienas svarbiausių dalykų mokantis siūti. Jei mašina leidžia apriboti maksimalų greitį, audinį valdyti daug paprasčiau ir mašina „nepabėga“, net jei stipriau paspaudžiamas pedalas. Automatinis adatos įvėrimas nėra būtinybė, bet dažnai siuvant labai maloni smulkmena. Adatos sustabdymas apačioje ypač patogus siuvant kampus, lenktas siūles ar sukant audinį, o laisva rankovė praverčia siuvant rankogalius, kelnių klešnes ir kitas siauras vietas.
Pėdelių, ričių ir kitų priedų pasirinkimas
Svarbu ne tik tai, kas įdėta į dėžę. Kai kurių gamintojų ar konkrečių modelių pėdelės, ritės ir kiti priedai būna gana unikalūs, todėl vėliau juos gali būti sunkiau rasti arba jie gali kainuoti daugiau. Tuo tarpu dauguma populiarių buitinių siuvimo mašinų naudoja plačiai paplitusius standartus. Tokiu atveju papildomų pėdelių, adatų, ričių ir kitų priedų pasirinkimas būna gerokai didesnis.
Net gera mašina gali siūti prastai, jei naudojama netinkama ar atšipusi adata, todėl adatą visada verta rinktis pagal audinį ir atliekamą darbą.
Ar verta pirkti pačią pigiausią siuvimo mašiną?
Dvi mašinos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti beveik vienodai: abi siuva tiesiai, abi turi zigzagą, abi daro sagos kilpą. Tačiau viena gali kainuoti 120 eurų, kita – 300 ar daugiau. Kainų skirtumas atsiranda ne vien dėl funkcijų skaičiaus.
Pačiose pigiausiose mašinose paprastai labiau taupoma konstrukcijos, medžiagų, mechanizmų tikslumo ir dalių kokybės sąskaita. Gali būti naudojama daugiau paprastesnių plastikinių detalių, mažiau tvirti mazgai ir mažesnio tikslumo mechanizmai. Nauja tokia mašina kurį laiką gali siūti visai neblogai, tačiau problemos dažniau pasirodo dalims dėvintis.
Tuomet gali prasidėti įvairūs mašinos „kaprizai“: praleidžiami dygsniai, pradeda trūkinėti siūlas, siūlė tampa netolygi, siūlas susipainioja apatinėje siūlės pusėje, audinys transportuojamas netolygiai, atsiranda didesnė vibracija, pašaliniai garsai ar užsikirtimai. Pradedančiajam tai ypač nemalonu, nes žmogus dar nežino, kaip turi elgtis gerai sureguliuota mašina, todėl kartais pradeda kaltinti save: „nemoku siūti“, nors tikroji problema gali būti pati mašina.
Greita atmintinė: kam kokia mašina?
| Poreikis | Į ką žiūrėti |
|---|---|
| Drabužių taisymas, užuolaidos, paprasti darbai | Paprasta mechaninė siuvimo mašina |
| Dažnas hobinis siuvimas | Geresnė mechaninė arba kompiuterizuota |
| Trikotažas ir tamprūs audiniai | Elastinės siūlės, tinkamos adatos ir pėdelės; vėliau gali praversti overlokas |
| Daug storų ir sunkių audinių | Viršutinis audinio transportavimas; intensyviam darbui verta svarstyti pramoninę |
| Svarbiausia patogumas ir automatika | Kompiuterizuota mašina |
Kokį siuvimo mašinų gamintoją rinktis?
Čia nėra vieno teisingo atsakymo. Svarbiausia taisyklė – vertinti ne tik prekės ženklą, bet ir konkretų modelį, nes tas pats gamintojas gali turėti ir nebrangių pradinių modelių, ir labai aukštos klasės mašinų.
Svarbi pastaba apie gamintojų kilmę. Toliau nurodoma istorinė prekės ženklo kilmė, bet tai nebūtinai reiškia, kad įmonė šiandien vis dar priklauso tos šalies savininkams ar kad ten gaminamos visos jos mašinos. Šiuolaikinė siuvimo technikos rinka yra tarptautinė – prekės ženklas, savininkas, kūrimas ir gamyba gali būti skirtingose valstybėse.
BERNINA – Šveicarija
BERNINA yra istoriškai Šveicarijos gamintojas ir iki šiol priklauso BERNINA Textile Group. Jo istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. BERNINA galima laikyti vienu aukščiausios klasės buitinių siuvimo mašinų gamintojų. Šios mašinos vertinamos dėl konstrukcijos tikslumo, stabilaus darbo, gero audinio transportavimo, dygsnio kokybės ir ilgaamžiškumo. Tai taip pat vienas brangiausių pasirinkimų.
Janome – Japonija
Janome – Japonijos gamintojas, iki šiol veikiantis kaip savarankiška Japonijos JANOME Corporation. Jo istorija prasidėjo Tokijuje 1921 metais. Janome verta išskirti atskirai, nes tai vienas stipriausių buitinių siuvimo mašinų gamintojų pasaulyje. Jo asortimentas labai platus – nuo paprastų ir nebrangių modelių iki labai aukštos klasės aparatų.
bernette – Šveicarija
bernette yra Šveicarijos BERNINA grupės sukurtas ir jai iki šiol priklausantis prekės ženklas. Jis orientuotas į prieinamesnę kainą nei BERNINA. Daugelyje bernette modelių gaunamas labai geras kainos, konstrukcijos, funkcijų ir siuvimo kokybės santykis, todėl bernette verta laikyti vienu pirmųjų pasirinkimų ieškant geros kainos ir kokybės.
JUKI – Japonija
JUKI – Japonijos gamintojas, iki šiol veikiantis kaip savarankiška JUKI Corporation. JUKI ypač garsėja pramoninėmis siuvimo mašinomis, o dalį technologinių sprendimų ir žinių apie audinio transportavimą, dygsnio stabilumą bei mašinos konstrukciją pritaiko ir buitinėse mašinose.
PFAFF – Vokietija
PFAFF – istorinis Vokietijos siuvimo mašinų prekės ženklas, šiandien priklausantis tarptautinei SVP Worldwide grupei, kurios valdymo centras yra JAV. Vienas žinomiausių PFAFF sprendimų yra IDT integruotas viršutinis audinio transportavimas.
Elna – Šveicarija
Elna – istorinis Šveicarijos siuvimo mašinų prekės ženklas, šiandien priklausantis Japonijos Janome grupei. Dabartinės Elna mašinos technologiškai glaudžiai susijusios su Janome gamybos ir konstrukcijos sistema.
Husqvarna Viking – Švedija
Husqvarna Viking – istorinis Švedijos siuvimo mašinų prekės ženklas, šiandien priklausantis SVP Worldwide grupei. Jis turi vidutinės ir aukštesnės klasės buitinių mašinų ir nemažai dėmesio skiria elektronikai bei automatizavimui.
Jaguar – Japonija
Jaguar – istorinis Japonijos siuvimo mašinų prekės ženklas, kurio šiuolaikinė gamyba, kaip ir daugelio kitų gamintojų, yra tarptautinė. Jaguar daugiausia žinomas dėl prieinamos ir vidutinės kainos buitinių siuvimo mašinų.
Rubina – Lietuva
Rubina – Lietuvoje registruotas siuvimo technikos prekės ženklas. Lietuvos rinkoje Rubina vardas naudojamas jau ne vienerius metus ir nebrangių buitinių siuvimo mašinų segmente turi neblogą reputaciją. Tai gali būti racionalus pasirinkimas žmogui, kuriam svarbi prieinama kaina ir pagrindinės funkcijos.
Singer – JAV
Singer – istorinis JAV siuvimo mašinų prekės ženklas, šiandien priklausantis SVP Worldwide grupei kartu su PFAFF ir Husqvarna Viking. Daugelis žmonių Singer prisimena iš senų šeimos mašinų, kurios tarnavo dešimtmečius, todėl vardas iki šiol automatiškai siejamas su labai aukšta kokybe. Tačiau senųjų Singer reputacijos nereikėtų automatiškai perkelti dabartiniams modeliams. Didelė dabartinio asortimento dalis orientuota į prieinamesnės kainos masinį segmentą.
Keli realūs modelių pavyzdžiai
![]() Bernette b05 Crafter |
![]() Janome 725S |
![]() Bernette b05 Academy |
![]() Bernette b38 |
Ar geriau gera mechaninė mašina, ar pigi kompiuterizuota?
Jei biudžetas ribotas, dažnai geriau rinktis kokybiškesnę ir paprastesnę mašiną, o ne silpnesnės konstrukcijos modelį, prikrautą funkcijų. Šimtas dekoratyvinių siūlių nepadės, jei pati mašina nestabiliai transportuoja audinį arba po kelių metų pradeda dėvėtis jos mechanizmai.
Trys dažniausios klaidos renkantis pirmą siuvimo mašiną
Pirma – perkama pati pigiausia mašina, nes „aš dar tik mokausi“. Paradoksalu, bet prastesnė mašina mokymąsi gali apsunkinti labiau nei palengvinti.
Antra – renkamasi pagal funkcijų skaičių. 100 ar 200 siūlių nebūtinai reiškia geresnę mašiną.
Trečia – perkama vien pagal prekės ženklo vardą. Net labai geras gamintojas gali turėti paprastesnių modelių, o vidutinės kainos gamintojas – labai vykusių mašinų.
Tai kokią siuvimo mašiną rinktis pradedančiajam?
Jei norite išmokti siūti ir atlikti įprastus buitinius darbus, ieškočiau modelio, kuris turi tiesią siūlę, zigzagą, elastines siūles, sagos kilpą, reguliuojamą siūlės ilgį ir plotį, laisvą rankovę bei lengvai gaunamas papildomas pėdeles ir priedus.
Jei biudžetas leidžia, labai naudingos ir tokios funkcijos kaip greičio reguliavimas, automatinis adatos įvėrimas bei adatos sustabdymas viršuje arba apačioje. Tačiau svarbiausia išlieka ne funkcijų sąrašas.
Gera pirma siuvimo mašina yra ta, kuri stabiliai siuva, nekovoja su vartotoju ir leidžia mokytis siūti, o ne mokytis taisyti pačios mašinos kaprizus.
Trumpai
Pradedančiajam nebūtina pirkti profesionalios ar labai brangios siuvimo mašinos, tačiau taip pat neverta manyti, kad pradžiai tinka bet kas. Geriau rinktis paprastesnį, bet patikimo gamintojo ir pasiteisinusios konstrukcijos modelį, negu pačią pigiausią mašiną su įspūdingu funkcijų sąrašu.
O jei abejojate tarp kelių modelių, pirmiausia nuspręskite ką dažniausiai siūsite, o tik tada lyginkite funkcijas ir kainą.




